12-1

Ardžuna paklausė: Kuris laikomas tobulesniu - tas, kuris visada tinkamai tarnauja Tau su atsidavimu, ar tas, kuris garbina neišreikštąjį, amžinąjį?

Paaiškinimas: Šiame posme Ardžuna nori išsiaiškinti, kuris laikomas tobulesniu dvasinės disciplinos praktikantu iš dviejų kelių į Dievo sąmonę - ar tarnavimas Dievui kaip personifikuotai būtybei, ar neišreikštojo, beformio Absoliuto garbinimas. Jis klausia, kuris iš šių garbintojų yra geriau įsitvirtinęs dvasinėje praktikoje.

12-2

Aukščiausiasis Viešpats tarė: Tie, kurie nukreipia savo protą į Manąjį asmeninį pavidalą ir visada tarnauja Man su dideliu ir transcendentiniu tikėjimu, Mano požiūriu yra patys tobuliausi.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna atsako, kad tie, kurie su nuoširdžiausiu tikėjimu yra nukreipę savo protą į Jo asmeninį pavidalą ir visada tarnauja Jam, Jo požiūriu yra patys tobuliausi. Čia pabrėžiamas asmeninių santykių kūrimas su Dievu ir tarnavimas su meile bei atsidavimu.

12-3

Tačiau tie, kurie visiškai tarnauja neišreikštam, neaprėpiamam, visur esančiam, neįsivaizduojamam, nekintamam, nejudančiam ir amžinam - beasmeniam Dieviškajam suvokimui.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna pradeda atsakinėti apie tuos, kurie garbina neišreikštą, beasmenį Dieviškąjį aspektą. Jis apibūdina šį kelią, pabrėždamas, kad jis apima tarnavimą neišreikštam, kuris yra už jutimų suvokimo ribų, visur esantis, neįsivaizduojamas, nekintamas, nejudantis ir amžinas.

12-4

Subalansuodami visus jutimus, būdami vienodai nusiteikę visose situacijose ir veikdami visų būtybių labui, jie galiausiai pasiekia Mane.

Paaiškinimas: Tęsdamas atsakymą apie neišreikšto garbintojus, Krišna nurodo, kad tie, kurie sugeba subalansuoti visus savo jutimus, išlaikyti vienodą požiūrį visose situacijose ir veikia visų būtybių labui, galų gale taip pat pasiekia Jį. Šis kelias reikalauja aukšto savidisciplinos ir vidinės ramybės lygio.

12-5

Tiems, kurių protas prisirišęs prie Dieviškojo beasmenio, neišreikšto aspekto, sunkiau pasisekti, nes įkūnytos būtybės sunkiai pasiekia tikslą, eidamos šiuo keliu.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna paaiškina, kad tiems, kurie yra prisirišę prie Dieviškojo beasmenio, neišreikšto aspekto, yra daug sunkiau žengti į priekį dvasiniame kelyje, nes įkūnytoms būtybėms sunku pasiekti šį beasmenį, neišreikštą Absoliuto supratimą.

12-6

Bet tuos, kurie tarnauja Man, skirdami Man visus savo veiksmus, su nepajudinamu pasitikėjimu įsitraukdami į dvasinį tarnavimą, visada medituodami į Mane ir kreipdami į Mane savo protą.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna vėl atkreipia dėmesį į tuos, kurie tarnauja Jam kaip personifikuotam Dievui. Jis pabrėžia, kad tie, kurie skiria Jam visus savo veiksmus, su nepajudinamu pasitikėjimu įsitraukia į dvasinį tarnavimą, visada medituoja į Jį ir kreipia į Jį savo protą, eina lengvesniu keliu.

12-7

Juos, o Ardžuna, Aš greitai išgelbėju iš gimimo ir mirties vandenyno.

Paaiškinimas: Krišna pažada, kad tuos, kurie yra paskyrę visus savo veiksmus Jam ir su nepajudinamu pasitikėjimu įsitraukia į dvasinį tarnavimą, visada medituodami į Jį ir kreipdami į Jį savo protą, Jis greitai išgelbės iš gimimo ir mirties vandenyno, t. y., iš materialiosios būties kančių ir persikūnijimo ciklo.

12-8

Tiesiog nukreipk savo protą į Mane, Aukščiausiąją Dieviškąją Būtį, ir panardink visą savo protą Manyje. Taip tu visada gyvensi Manyje, tuo nėra abejonių.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna dar kartą pabrėžia, kaip svarbu nukreipti savo protą į Jį ir panardinti savo protą Jame, nes, tai darydamas, žmogus visada gyvens Dieve. Krišna pažada, kad tie, kurie tai sugeba, visada gyvens Jame, ir tuo nėra jokių abejonių.

12-9

Mano brangusis Ardžuna, turtų užkariautojau, jei tu negali nukreipti savo proto į Mane be nukrypimų, tuomet sek dvasinės praktikos reguliuojančiais principais. Tokiu būdu išsiugdyk savyje norą pasiekti Mane.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna siūlo alternatyvą tiems, kurie negali iš karto visiškai nukreipti savo proto į Jį. Ši alternatyva yra sekti dvasinės praktikos reguliuojančiais principais, kad palaipsniui išsiugdytų savyje norą pasiekti Dievą. Ši praktika apima reguliarias maldas, ritualus ir kitus dvasinius pratimus.

12-10

Jei tu negali sekti dvasinės praktikos principais, tuomet stenkitės dirbti Man. Kadangi tu dirbsi Man, tu pasieksi tobulumą.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna siūlo dar vieną alternatyvą - jei žmogus negali sekti dvasinės praktikos principais, jis turi stengtis dirbti Dievui. Tai reiškia atlikti savo kasdienes pareigas galvojant apie Dievą ir skirti savo darbą Jam, nes, skirdamas savo darbą Dievui, žmogus gali pasiekti dvasinį tobulumą. Tokiu būdu, net nesekdamas griežtais ritualais, žmogus gali pasiekti dvasinį tobulumą.

12-11

Tačiau, jei tu negali dirbti, suvokdamas Mane, tuomet stenkitės atsisakyti viso savo darbo vaisių ir būti savarankiškas.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna pateikia dar vieną patarimą - jei žmogus negali dirbti, suvokdamas Dievą, tuomet jis turi stengtis atsisakyti viso savo darbo vaisių. Tai reiškia atlikti savo pareigas be prisirišimo prie rezultato ir būti pasirengusiam priimti viską, ką Dievas duoda. Toks atsisakymas padeda ugdyti vidinę ramybę ir būti savarankiškam. Toks elgesys padeda atsikratyti egoizmo ir ugdyti vidinę ramybę.

12-12

Jei tu to negali, tuomet pasinerk į žinių tobulinimą. Tačiau geresnė už žinias yra meditacija, o geresnis už meditaciją yra atsisakymas nuo viso darbo vaisių, nes, atsisakius nuo viso darbo vaisių, galima pasiekti ramybę.

Paaiškinimas: Šiame posme Krišna siūlo hierarchiją dvasiniame vystymesi, nurodydamas, kad geresnė už žinias yra meditacija, o geresnis už meditaciją yra atsisakymas nuo viso darbo vaisių, nes, atsisakius nuo viso darbo vaisių, galima pasiekti ramybę. Jei žmogus negali atsisakyti darbo vaisių, jis turi užsiimti žinių tobulinimu. Tačiau meditacija yra geresnė už žinias, o geriausias yra atsisakymas nuo viso darbo vaisių, nes tai veda į tikrą vidinę ramybę.

12-13

Tas, kuris nėra priešiškas nė vienam, bet yra malonus draugas visoms būtybėms, kuris nelaiko savęs savininku ir yra laisvas nuo klaidingo ego, kuris yra vienodas tiek kančioje, tiek laimėje, kuris yra pakantus.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna pradeda vardyti savybes, kurios būdingos žmogui, pasiekusiam aukštą dvasinio tobulėjimo lygį. Toks žmogus nėra priešiškas niekam, yra malonus ir draugiškas visoms būtybėms, nelaiko savęs savininku, yra laisvas nuo egoizmo ir sugeba išlaikyti pusiausvyrą tiek kančioje, tiek laimėje, ir yra pakantus kitiems. Jis taip pat yra pakantus kitiems.

12-14

Visada patenkintas, atsidavęs dvasiniam tarnavimui su atsidavimu, kurio protas ir intelektas nukreiptas į Mane, tas, kuris taip tarnauja Man, yra Man labai brangus.

Paaiškinimas: Tęsdamas aprašymą, Krišna priduria, kad toks žmogus visada yra patenkintas, atsidavęs dvasiniam tarnavimui su atsidavimu, ir jo protas bei intelektas yra nukreiptas į Dievą, todėl jis yra labai brangus Krišnai. Toks atsidavęs tarnas yra labai brangus Krišnai.

12-15

Tas, kuris netrukdo kitiems ir kurio netrukdo kiti, kuris yra ramus tiek džiaugsmuose, tiek liūdesyje, tiek baimėje, tiek nerime, yra Man labai brangus.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna toliau apibūdina savybes, kurios būdingos dvasiškai išsivysčiusiam žmogui. Toks žmogus netrukdo kitiems savo veiksmais ar žodžiais, ir jo paties netrukdo kitų žmonių veiksmai. Jis yra pajėgus išlaikyti ramybę visose situacijose - tiek džiaugsmuose, tiek liūdesyje, tiek baimėje, tiek nerime, todėl yra labai brangus Krišnai. Toks žmogus yra labai brangus Krišnai.

12-16

Mano atsidavęs tarnas, kuris nepriklauso nuo įprastos įvykių eigos, kuris yra tyras, sumanus, laisvas nuo rūpesčių ir kančių ir nesistengia pasiekti rezultato, yra Man labai brangus.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna priduria, kad Jam labai brangus yra toks tarnas, kuris nepriklauso nuo įprastos įvykių eigos, yra tyras savo mintimis ir veiksmais, moka elgtis atsižvelgdamas į aplinkybes, yra laisvas nuo rūpesčių ir kančių ir nesistengia pasiekti kokio nors konkretaus rezultato savo veikloje, nes Jis tiesiog atlieka savo pareigą be prisirišimo. Jis tiesiog atlieka savo pareigą be prisirišimo.

12-17

Tas, kuris nei džiaugiasi, nei liūdi, nei sielvartauja, nei trokšta ir kuris yra atsisakęs tiek gero, tiek blogo, tas, kuris taip tarnauja Man, yra Man labai brangus.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna toliau aprašo savybes, kurios būdingos dvasiškai išsivysčiusiam žmogui. Toks žmogus nepasiduoda džiaugsmui ar liūdesiui, jis nesielvartauja dėl prarasto ir netrokšta įgyti ką nors sau. Jis yra atsisakęs tiek gero, tiek blogo, todėl yra labai brangus Krišnai, suprasdamas, kad viskas yra Dievo valia. Toks atsidavęs tarnas yra labai brangus Krišnai.

12-18

Tas, kuris yra vienodas draugams ir priešams, kuris yra abejingas garbei ir negarbei, karščiui ir šalčiui, laimei ir nelaimei, šlovei ir negarbei, kuris visada yra laisvas nuo žalingos visuomenės.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna toliau vardija dvasiškai išsivysčiusio žmogaus savybes. Toks žmogus yra vienodas draugams ir priešams, nepasiduoda garbei ir negarbei, karščiui ir šalčiui, laimei ir nelaimei, šlovei ir negarbei. Jis visada vengia žalingos visuomenės, kuri galėtų neigiamai paveikti jo dvasinę būklę.

12-19

Visada patenkintas ir tylus, abejingas gyvenamajai vietai, kuris yra tvirtai įsitvirtinęs žiniose ir su atsidavimu tarnauja Man, tas yra Man labai brangus.

Paaiškinimas: Baigdamas šį išvardijimą, Krišna priduria, kad dvasiškai išsivystęs žmogus visada yra patenkintas ir tylus, abejingas savo gyvenamajai vietai, tvirtai įsitvirtinęs dvasinėse žiniose ir su atsidavimu tarnauja Dievui, ir toks žmogus yra labai brangus Krišnai. Toks žmogus yra labai brangus Krišnai.

12-20

Tie, kurie eina šiuo nesunaikinamu atsidavusio tarnavimo keliu ir su tikėjimu visiškai atsiduoda Man, padarydami Mane savo aukščiausiu tikslu, yra Man nepaprastai brangūs.

Paaiškinimas: Šioje eilutėje Krišna baigia 12-ą skyrių, dar kartą pabrėždamas, kad tie, kurie eina nesunaikinamu atsidavusio tarnavimo keliu, visiškai atsiduoda Jam ir padaro Jį savo aukščiausiu tikslu, yra Jam nepaprastai brangūs. Šis skyrius yra skirtas atsidavusio tarnavimo kelio paaiškinimui ir tų savybių aprašymui, kurios būdingos dvasiškai išsivysčiusiam žmogui, sekančiam šiuo keliu.