1. Dievas prisiminė Nojų, visus žvėris ir visus galvijus, kurie buvo su juo laive. Dievas pasiuntė vėją, kuris pūtė žemėje, ir vandenys ėmė slūgti.

Eilutė: Dievas prisiminė Nojų ir atnaujino savo buvimą jo gyvenime.

Paaiškinimas: "Ir atsiminė Dievas Nojų" reiškia, kad Dievas sugrąžino savo buvimą ir malonę į Nojaus gyvenimą po sunkių išbandymų. "Ir visus žvėris, ir visus gyvulius, kurie buvo su juo laive" simbolizuoja visus žmogaus polinkius ir troškimus, kurie buvo apsaugoti naujoje dvasinėje būsenoje.

2. Buvo uždaryti gelmių šaltiniai ir dangaus langai, ir lietus nustojo.

Eilutė: Dievo įtakoje blogio "tvanas" ėmė trauktis.

Paaiškinimas: "Ir Dievas pasiuntė vėją žemei, ir vandenys ėmė slūgti" simbolizuoja Dievo malonės įtaką, kuri sumažino blogį išoriniame pasaulyje.

3. Vandenys ėmė grįžti nuo žemės, ir po šimto penkiasdešimties dienų jie pradėjo slūgti.

Eilutė: Blogio šaltiniai buvo uždaryti.

Paaiškinimas: "Ir užsidarė gelmės šaltiniai ir dangaus langai" simbolizuoja blogio šaltinių uždarymą ir tolesnio jo plitimo sustabdymą.

4. Septintą mėnesį, septynioliktą mėnesio dieną, laivas sustojo Ararato kalnuose.

Eilutė: Lietus liovėsi, žymėdamas blogio laikotarpio pabaigą.

Paaiškinimas: "Ir lietus iš dangaus liovėsi" simbolizuoja, kad Dievo įtakoje blogio įtaka sumažėjo ir išbandymai liovėsi.

5. Vandenys toliau slūgo iki dešimto mėnesio; dešimto mėnesio pirmą dieną pasirodė kalnų viršūnės.

Eilutė: Blogio "tvano" vandenys ėmė trauktis, simbolizuodami blogio įtakos mažėjimą.

Paaiškinimas: "Ir vandenys nuolat traukėsi nuo žemės, traukdamiesi ir traukdamiesi; ir po šimto penkiasdešimt dienų vandenys nuslūgo" simbolizuoja laipsnišką blogio įtakos mažėjimą.

6. Po keturiasdešimties dienų Nojus atidarė langą, kurį buvo padaręs laive,

Eilutė: Blogio pasitraukimas užtruko.

Paaiškinimas: "Ir po šimto penkiasdešimt dienų vandenys nuslūgo" nurodo laikotarpį, per kurį blogis palaipsniui prarado savo galią.

7. ir išleido varną. Jis skraidė pirmyn ir atgal, kol išdžiūvo vandenys nuo žemės.

Eilutė: Archa sustojo, simbolizuodama naujos dvasinės būklės pasiekimą.

Paaiškinimas: "Ir septintą mėnesį, to mėnesio septynioliktą dieną, laivas sustojo ant Ararato kalnų" simbolizuoja dvasinės ramybės ir stabilumo pasiekimą po blogio "tvano".

8. Tada jis išleido balandį, kad pamatytų, ar vandenys jau nuslūgo nuo žemės paviršiaus.

Eilutė: Nojus norėjo patikrinti, ar blogis jau pasitraukė, ir ar saugu grįžti į ankstesnį gyvenimą.

Paaiškinimas: "Ir po keturiasdešimties dienų Nojus atidarė laivo langą, kurį buvo padaręs" simbolizuoja žmogaus norą grįžti į ankstesnį gyvenimą ir patikrinti, ar blogis jau pasitraukė.

9. Bet balandis nerado vietos pailsėti ir grįžo pas jį į laivą, nes vanduo dar dengė visą žemę. Jis ištiesė ranką, paėmė balandį ir įnešė į laivą.

Eilutė: Nojus išleido varną, kad įvertintų situaciją išoriniame pasaulyje.

Paaiškinimas: "Ir jis išleido varną, ir ji išskrido, skraidė ir grįžo, kol vandenys nudžiuvo nuo žemės" simbolizuoja pirmuosius žmogaus bandymus grįžti į išorinį pasaulį, kur blogis vis dar egzistavo ("varna").

10. Jis laukė dar septynias dienas ir vėl išleido balandį iš laivo.
11. Vakare balandis sugrįžo, ir jo lizde buvo šviežia alyvmedžio lapelė. Nojus suprato, kad vandenys nuslūgo nuo žemės.

Eilutė: Nojus išleido balandį, kad įsitikintų išorinio pasaulio saugumu.

Paaiškinimas: "Tada jis paleido nuo savęs balandį, kad pamatytų, ar vandenys jau nuslūgo nuo žemės paviršiaus. Bet balandis nerado vietos, kur nutūpti kojomis, ir grįžo pas jį į laivą, nes vandenys vis dar dengė visą žemės paviršių; ir jis ištiesė ranką, paėmė ją ir įnešė pas save į laivą. Ir jis palaukė dar septynias dienas ir vėl paleido balandį iš laivo." simbolizuoja žmogaus pastangas surasti ramybę ir harmoniją išoriniame pasaulyje. "Balandis" simbolizuoja ramybę ir tyrumą.

12. Jis laukė dar septynias dienas ir išleido balandį, bet tas daugiau nebegrįžo.

Eilutė: Balandis grįžo su alyvmedžio šakele, simbolizuojančia viltį ir atsinaujinimą.

Paaiškinimas: "Ir balandis sugrįžo pas jį vakare; ir štai, jos snape buvo ką tik nuskintas alyvmedžio lapas, ir Nojus suprato, kad vandenys nuo žemės buvo nuslūgę" simbolizuoja tai, kad išorinis pasaulis pradeda atsigauti ir atsiranda pirmieji vilties ženklai.

13. Šešis šimtus pirmieji metai, pirmąjį pirmo mėnesio dieną, vandenys išdžiūvo nuo žemės. Nojus nuėmė laivo dangtį ir pamatė, kad žemė buvo sausa.

Eilutė: Blogio įtaka sumažėjo, ir žemė pradėjo džiūti.

Paaiškinimas: "Ir šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmajame mėnesyje, pirmojoje to mėnesio dieną vandenys buvo nudžiuvę nuo žemės" simbolizuoja blogio įtakos sumažėjimą.

14. Antrą mėnesį, dvidešimt septintą dieną, žemė buvo visiškai sausa.

Eilutė: Nojus atidarė laivo stogą, kad pamatytų atnaujintą pasaulį.

Paaiškinimas: "Ir Nojus atidarė laivo stogą ir pažiūrėjo, ir štai, žemės paviršius buvo sausas" simbolizuoja žmogaus gebėjimą pamatyti naujas galimybes po to, kai blogis pasitraukė.

15. Tada Dievas kalbėjo Nojui:
16. „Išeik iš laivo, tu ir tavo žmona, tavo sūnūs ir tavo sūnų žmonos su tavimi.

Eilutė: Dievas paragino Nojų ir jo šeimą išeiti iš laivo ir atkurti gyvenimą žemėje.

Paaiškinimas: "Ir Dievas kalbėjo Nojui, sakydamas: "Išeik iš laivo, tu ir tavo žmona, ir tavo sūnūs, ir tavo sūnų žmonos su tavimi. Išvesk kartu su savimi visus gyvūnus, kurie yra su tavimi, iš visokio kūno – paukščius, gyvulius ir visus roplius, kurie ropoja žeme, – kad jie daugintųsi žemėje ir būtų vaisingi ir daugėtų žemėje."" simbolizuoja sugrįžimą į atnaujintą pasaulį ir naujo gyvenimo etapo pradžią.

17. Išvesk su savimi visus gyvūnus – paukščius, galvijus ir visus roplius, kurie juda žemėje, kad jie galėtų plisti žemėje ir daugintis.“

Eilutė: Visi gyvūnai išėjo iš laivo, simbolizuodami naujos gyvybės pradžią.

Paaiškinimas: "Ir Nojus išėjo, ir jo sūnūs, ir jo žmona, ir jo sūnų žmonos kartu su juo." simbolizuoja žmogaus išsilaisvinimą nuo blogio įtakos ir grįžimą prie natūralios tvarkos.

18. Taigi Nojus išėjo, ir kartu su juo jo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos.
19. Visi žvėrys, visi ropliai ir visi paukščiai, visi gyvūnai išėjo iš laivo pagal savo rūšis.

Eilutė: Visi gyvūnai pasklido po žemę, simbolizuodami atsinaujinimo ir augimo pradžią.

Paaiškinimas: "Visi žvėrys, visi ropliai, visi paukščiai, visa, kas juda ant žemės, išėjo iš laivo pagal savo šeimas." simbolizuoja pasaulio atgimimą ir naujo gyvenimo klestėjimą pasibaigus blogio laikotarpiui.

20. Nojus pastatė aukurą Viešpačiui, paėmė iš visų švarių gyvūnų ir iš visų švarių paukščių ir aukojo deginamąsias aukas aukurui.

Eilutė: Nojus išreiškė padėką Dievui už išgelbėjimą ir naują pradžią.

Paaiškinimas: "Ir Nojus pastatė aukurą Viešpačiui" simbolizuoja dėkingumą ir garbinimą Dievui už išlaisvinimą nuo blogio ir naujo gyvenimo etapo pradžią.

21. Viešpats užuodė malonų kvapą ir tarė širdyje: „Aš daugiau nebesikeiksiu žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdies mintys yra blogos nuo pat jaunystės. Aš daugiau nebesunaikinsiu visų gyvų būtybių, kaip tai padariau.

Eilutė: Dievas priėmė Nojaus padėkos auką.

Paaiškinimas: "Ir paėmė iš visų švarių gyvulių ir iš visų švarių paukščių ir paaukojo deginamąsias aukas ant aukuro." simbolizuoja tyrumo ir atsinaujinimo auką Dievui.

22. Kol žemė egzistuos, sėja ir pjūtis, šaltis ir karštis, vasara ir žiema, diena ir naktis nesustos.“

Eilutė: Dievas pažadėjo, kad ateityje blogis nebevaldys pasaulio.

Paaiškinimas: "Ir Viešpats užuodė malonų kvapą ir tarė savo širdyje: "Daugiau niekada nebeprašausi žemės dėl žmogaus, nes žmogaus širdies mintys yra piktos nuo pat jaunų dienų; ir niekada daugiau nesunaikinsiu visų gyvų būtybių, kaip tai padariau. Kol žemė egzistuos, sėja ir pjūtis, šaltis ir karštis, vasara ir žiema, diena ir naktis – tai nesiliaus."" simbolizuoja viltį į geresnę ateitį ir Dievo pažadą saugoti ir vesti žmoniją.